Parodos

Įvardindamas parodą gana intriguojančiu ir humoristinį atspalvį turinčiu pavadinimu „Motoras, lateksas ir oras“, autorius išskiria tris, bene esminius parodoje eksponuojamų kūrinių sudėtinius elementus. Tai nuo žiūrovo judesių įsijungiantis oro kompresorius (motoras), kuris pripildo guminį ar celofaninį objektą (lateksas) oru. Šie trys elementai dominuoja daugumoje menininko skulptūrų: „Sociumas“ – vienkartinės pirštinės ilgomis rankovėmis, pritvirtintos prie drenažo vamzdžio, lėtai prisipildančios oro, instaliacija „Paskutinis posėdis“ – drabužiais aprengti oro pripildyti maišai, primenantys žmonių figūras, tai išsitiesiančias, tai subliūkštančias ant vaišėmis nukloto stalo, instaliaciją „Senis besmegenis“ sudaro mechanizmų pripučiami apsauginiai šaltojo karo kostiumai su dujokaukėmis bei pripučiamas senis besmegenis. K. Svirnelio kūriniai įvairialypiai, jie paliečia ekonominius, socialinius ir politinius kontekstus. Autorius plėtoja universalias, bendražmogiškas temas, tokias kaip karas, vartotojiškumas, politinės ar ekonominės sistemos kritika. Tik šias rimtas temas jis perteikia savita menine kalba, persmelkta  humoro, cinizmo ir absurdo.

Parodoje pristatomi menininko kūriniai yra tarsi koliažo principu sukonstruoti iš gerai atpažįstamų, kasdienės buities objektų – guminių pirštinių, vamzdžių, kartoninių dėžių ir kt. Jų kombinacija žiūrovo vaizduotėje susijungia į archetipišką konstruktą, asociatyvų ir familiarų, tik šiuo atveju pasireiškiantį kitokiu, neįprastu pavidalu – skulptūra. Interaktyvūs objektai išlaisvina žiūrovą iš pasyvaus stebėtojo pozicijos ir paverčia jį aktyviu parodos dalyviu. Eksponuojami kūriniai yra tiesiogiai priklausomi nuo žiūrovo – vieni jų reaguoja ir pradeda veikti tik šiam užėjus į erdvę, kitos skulptūros tampa visavertėmis ir maksimaliai funkcionaliomis tik tada, kai parodos dalyvis atlieka papildomus veiksmus: paspaudžia mygtuką ar kažką paliečia. Žiūrovas patampa meno kūrinio tąsa, jo aktyvios būties katalizatoriumi. Tarp jų užsimezga tiesioginė komunikacija, įvyksta dialogas.

Kęstutis Svirnelis (g. 1976 m.) baigė skulptūros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2002-2009 metais tęsė studijas Valstybinėje Štutgarto vaizduojamojo meno akademijoje, kur taip pat įgijo skulptoriaus specialybę. Nuo to laiko gyvena ir kuria Štutgarte, tačiau rengia solo parodas ir dalyvauja grupinėse parodose ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje bei užsienyje (Didžioji Britanija, Olandija, Italija, JAV, Pietų Korėja). Meno mugėje ArtVilnius’13 K. Svirnelio instaliacija „Senis besmegenis” buvo apdovanota kaip geriausia mugės skulptūra.

Parodos rėmėjai: UAB “Sanidėjų centras” bei “Magnaplast”.