Julija Pociūtė

Julijos Pociūtės paroda „Linija“ – devintoji menininkės personalinė paroda, kuria autorė tęsė realybės ir fikcijos tyrinėjimus, šį kartą juos konstruodama iš asmeninės ir politinės istorijos fragmentų. Parodos inspiracijos šaltinis – archyvinė fotografija, vaizduojanti menininkės šeimos prisiminimus apleistuose Palangos bunkeriuose, Antrojo pasaulinio karo metais žymėjusius Molotovo liniją. Ši linija – istorinis faktas, tampantis atspirties tašku apmąstymams apie saugumo, atsitvėrimo, atsiribojimo bei uždarumo reikšmes.

J. Pociūtė parodoje „Linija“ pristatė naujai sukurtus darbus: piešinius, instaliaciją, fotografiją ir video kūrinius. Pasitelkdama prancūzų filosofo ir semiotiko Roland Barthes apmąstymus apie vaizdo ir atminties ryšius, menininkė skaidė vaizdą detalėmis, atskirdama jas nuo aplinkos, ištrindama jų kontekstą svarstė prisiminimų prigimtį. Bunkeris, karo palikimas ir asmeninių prisiminimų vieta, bei miškas tapo vyraujančiais motyvais, kurie buvo iš naujo konstruojami, analizuojant praeities įvykių įtaką savęs ir kitų suvokimui. Parodoje menininkė taip pat palietė problematišką mūsų santykį su praeitimi, norą ją ištrinti, tarsi ji niekada neegzistavo. Šis santykis su istorija ir praeitimi susipynė su savotišku saugumo troškimu, uždarumu ar atsiskyrimu, kurie stagnuoja ir riboja, neleisdami iki galo jų priimti. Linijos simbolika buvo permąstomas visuotinis bei asmeninis saugumo reiškinys. Tai siekis apsisaugoti, vengiant agresoriaus, tačiau taip pat ir baimė, slapstymasis ar abejingumas, kurių pasekmes galime įžvelgti nūdienos aktualijose.

Julijos Pociūtės kūrybai būdingas žmogaus ir jį supančios aplinkos dualumo ir laikinumo vaizdavimas. Menininkė domisi tarpinėmis būsenomis tarp tikrovės ir įsivaizdavimo. Viena iš atminties fiksavimo priemonių – fotografija tampa filosofinių apmąstymų lauku, kuri autorės kūryboje dažnai įgauna kitas raiškos formas, tokias kaip instaliacija ar video kūriniai.

Julija Pociūtė baigusi Vilniaus dailės akademiją. Nuo 2006 m. aktyviai veikia meno lauke, nuolatos dalyvauja grupinėse parodose bei meno festivaliuose, yra surengusi ne vieną personalinę parodą Lietuvoje ir užsienyje. Menininkės darbus įsigiję svarbiausi Europos stiklo meno centrai: šiuolaikinis stiklo meno muziejus Glasmuseet Ebeltoft Danijoje ir Karališkas La Granjos stiklo muziejus Ispanijoje.